Lietuvos kariuomenės sandėlius pasiekė naujausias pirkinys – 120 mm minosvaidžiai EXPAL, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot jos, pirmoji partija užpernai užsakytų 120 mm minosvaidžių EXPAL 120-MX2-SM atgabenta paskutinėmis praėjusių metų dienomis.
Lietuvos bankai dažnai vengia atidaryti sąskaitas gynybos ir saugumo pramonės įmonėms, o tai yra viena kliūčių jų vystymuisi, teigia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka. Jis sako, kad šis verslas Lietuvoje vis dar siejamas su nelegalia veikla.
Naujienų agentūra BNS pateikia numatomus įdomiausius ir svarbiausius šių metų įvykius.
ČEMPIONATAS. Metai prasidės neriant į ledo, muzikos ir šokio pasaulį – sausio 10–14 dienomis Kaune, Žalgirio arenoje, vyks 2024 metų Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Tokio lygio šios sporto šakos varžybos Lietuvoje bus surengtos pirmą kartą.
Kai kuriose Lietuvos upėse stebimas stichinis ir pavojingas vandens lygis, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Stichinis vandens lygis stebimas Nemuno atšakoje, Atmatos upėje, ties Rusne ir Leitės upėje, ties Kūlynų kaimu Šilutės rajone.
Pavojingas vandens lygis stebimas Mūšoje ties Žilpamūšio kaimu Pasvalio rajone, Saločių seniūnijoje, taip pat Kražantės upėje ties Pluskių kaimu Kelmės rajone, Minijoje ties Lankupių kaimu ir Priekulės miesteliu Klaipėdos rajone.
Rusijai per vieną dieną į Ukrainą paleidus rekordinį skaičių raketų, Lietuvos užsienio reikalų ministras šį veiksmą pavadino teroristiniu išpuoliu.
Trys Lietuvos didieji miestai Naujųjų metų naktį leisti fejerverkų toliau neketina – juos keičia lazeriai, koncertai.
Nuo ateinančių metų pradžios keičiasi biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didėja minimalios, o taip pat ir maksimalios koeficientų ribos, daugėja skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didėja 7 proc. Dėl konkrečios darbo apmokėjimo tvarkos kiekvienoje įstaigoje turi būti tariamasi su darbuotojų atstovais.
Baltijos šalyse tebesitęsiant masiškiausiai sukčiavimo ir dezinformacijos atakai, dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ ekspertai ištyrė nusikaltėlių taikomą schemą. Analitikai akcentuoja sukčių naudojamų metodų kompleksiškumą ir pastebi, kad sustabdyti tokių atakų institucijoms nepavyksta ir dėl vangaus „Facebook“ socialinį tinklą valdančios įmonės „Meta“ bendradarbiavimo, mat jai sukčių veikla neša pelną.
„Didžiausią atakos intensyvumą stebėjome šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais. Matome, kad aktyvus viešinimas, kartu su policijos ir valdžios institucijų veiksmais, padarė įtakos. Vis tik, bandymai apgauti tebetęsiami, nors ir mažesniu masteliu“, – sako „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.
024-ieji žymi net keletą svarbių pokyčių žmonių su negalia teisių apsaugos srityje. Esminius pasikeitimus apžvelgia Žmonių su negalia stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.
Įsigalioja Asmenų su negalia apsaugos pagrindų įstatymas
Tai – bene svarbiausias metų pokytis, į žmonių su negalia teisių apsaugos sritį įnešiantis daugiausiai naujovių. Šis įstatymas įtvirtina naują negalios ir individualių pagalbos poreikių nustatymo modelį, kuris paremtas ne vien medicininiais, bet ir socialiniais kriterijais. Įstatymas apibrėžia žmonių su negalia teisę į saviraiškos laisvę bei teisę gauti informaciją, prieinamą aplinką, sveikatos priežiūrą, švietimą, teisę bendrauti ir gauti informaciją lietuvių gestų kalba ir kitas svarbias žmonių su negalia teises. Darbą pradės Asmens su negalia gerovės tarnyba bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Maždaug 57 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką gyventojams siūloma grąžinti nuo 2024 metų balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau. Taip pusmečiu būtų paspartintas galutinis atsiskaitymas tiek su buitiniais vartotojais, tiek su įmonėmis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas.
Šių metų Kalėdų savaitgalį vaiko teisių gynėjai gavo 390 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų 74 kartus teko reaguoti skubiai, kartu su policijos pareigūnais.
Nuo ateinančių metų pradžios įsigalioja naujos paskatos vaiko priežiūros atostogų metų papildomai dirbti. Jos skirtos tiek gaunantiems minimalias vaiko priežiūros išmokas ir kitas pajamas ar išmokas, tiek maksimalias.
Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas pajamas ar išmokas, turės galimybę dirbti ir išmokos jiems nebus mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos. Šios nuostatos netaikomos neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais.
Nuo sausio padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, pavyzdžiui, padidės privalomojo sveikatos draudimo įmoka. „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys. Ką kitais metais svarbu žinoti savarankiškai dirbantiems?
Kas turi mokėti įmokas „Sodrai“?
Gyventojai dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Priklausomai nuo veiklos rūšies ir mokamų įmokų, savarankiškai dirbantys gyventojai kaupia stažą pensijai, ligos atveju gali gauti ligos išmoką, taip pat motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Kas mėnesį mokėdami PSD įmokas, prireikus jie gali pasinaudoti medicinos paslaugomis.
Svarbiausi 2023 metų Lietuvos įvykiai buvo Vokietijos įsipareigojimas šalyje dislokuoti brigadą, apkaltinamasis Apeliacinio teismo nuosprendis „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) politinės korupcijos byloje ir NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai.
Į dažniausiai įvardytų svarbiausių įvykių penketuką taip pat pateko „čekiukų“ skandalas bei teisėsaugos byla Kristijonui Bartoševičiui dėl seksualinio smurto.
Konservatoriai Justas Džiugelis ir Monika Navickienė penktadienį Seime įregistravo prieš savaitę parlamento priimto, bet ketvirtadienį atšaukto Šalpos pensijų įstatymo atnaujintą projektą.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį ėmėsi svarstyti krašto apsaugos prioritetus, dėl kurių siūlys sutarti visoms parlamentinėms partijoms, regione blogėjant saugumo situacijai.
Klaipėdos rajono savivaldybė penktadienį pranešė, kad tirpstant sniegui ir kelias dienas iš eilės nesiliovus krituliams, Minijos upės lygis vėl kyla.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo Seimo praėjusią savaitę priimtas pataisas, leidžiančias medžioklėje naudoti naktinius taikiklius.
Šalies vadovo vertinimu, naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nėra būtinas siekiant įstatymo aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, pavyzdžiui, kovos su afrikiniu kiaulių maru efektyvumo ar geresnio pasirengimo krašto gynybai.
Gruodį gerokai padaugėja reikalų, renginių, susitikimų, o kur dar kelis kartus išaugęs pirkinių poreikis! Kyla nerimas, kad visko padaryti nesugebėsime. nuvargina. Tampame išsiblaškę. Šiandien dar ir penktadienis, diena, kai įvyksta daugiausia nesklandumų keliuose. Pamėginkime tai įveikti:
Lietuvos žemdirbiams sausį ketinant pradėti naujus protestus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šio jų reikalavimuose nieko naujo neįžvelgia.
„Nebūtų turbūt pirmas kartas. Visada ta diskusija yra tokia pati, visada yra tas pats teiginys, kad žemės ūkis yra žlugęs. Taip jau nuo 1990 metų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė.
Seimas ketvirtadienį ėmėsi projekto dėl šaukimo į kariuomenę pertvarkos.
Už ją reglamentuojančius įstatymų projektus per pateikimo stadiją balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė 25 politikai.
Seimui nepanaikinus už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu nuteisto Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio mandato, valdančiųjų ir opozicijos atstovai apkaltino vieni kitus slaptais susitarimais, veidmainiavimu ir ragino paleisti Seimą.
Vyriausybė nepritaria grupės Seimo narių siūlymui dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.
Dalis parlamentarų siūlo kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus bedarbiams pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių.
Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų parlamentarių siūlymui leisti vienam iš buvusių vaiko tėvų globėjų išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti išmoką. Tai reiškia, kad buvę globėjai, kaip ir tikri seneliai, galėtų pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis.
Naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numačius įkurti Vilniaus verslo centre „Yellowstone“, kurio investuotojai viešai neatskleidžiami, o vienas jų susijęs su buvusia įmone „Lewben“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerija prašys atsakingų institucijų išsiaiškinti galutinius pastato nuomos sandorio naudos gavėjus.
Dauguma gyventojų pritaria vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje, rodo Lietuvos kariuomenės antradienį paskelbta apklausa.
Dėl gerokai išaugusių kainų laikinai sustabdžius Nacionalinio stadiono Vilniuje statybą vienas miesto vadovų sako, kad kainos indeksavimo klausimą tikimasi išspręsti kitų metų sausį.
Dvylika iš 60-ies Lietuvos merų priklausė Sovietų Sąjungos Komunistų partijai (TSKP), didžioji dalis jų apie tai neskelbia savo biografijose, pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“.
Eidamas 90-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį pranešė neregistravusi Antano Kandroto, pravarde Celofanas, prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu, nes jis nepateikė tinkamo dokumento apie specialią banko sąskaitą.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
